|
|
|||
| Pirmaja
savo drama („Grasos namus“) parašiau budamas trisdešimt septyneriu
(1970). Iki 1990 m. esu paskelbes dešimt ivairaus žanro pjesiu – nuo
lyrines dramos ir komedijos iki tragiško farso ir antiutopijos. Tada
darbavomes ideologines cenzuros salygomis. Kad neužkliutum, turejai „idarbinti“
vidini cenzoriu, kuris kontroliavo personažu elgsena ir dialogus.
Dangstemes ezopo kalba. Vieno Tevo vaikai – mano pirmoji pjese, kurioje iš esmes dominuoja personažu valia. Kiek imanydamas stengiausi netrukdyti iš gelmiu atsklindantiems balsams. Personažu „nusišnekejimu“ ir elgesio paradoksu prasme tebesiaiškinu iki šiol. Šia pjese ivertino Lietuvos tukstantmecio minejimo direkcijos ekspertu komisija, paskirdama viena iš dvieju pirmuju dramos konkurso premiju. 
VIENO TĖVO VAIKAI
Šioje dramoje už, atrodytų, labai
buitiškų ir kasdienių personažų kalbų slypi visi
pokario Lietuvos baisumai: tremtis, žudynės, baimė, išdavystės,
plėšikavimai. Personažai dažnai elgiasi irracionaliai, rėžia
tartum jiems visai nepritinkančias kalbas, tačiau visą
laiką už jų žodžių matome realybę. Šeimos
sunaikinimo ir atgimimo istorijoje atsispindi Lietuvos gyvenimo
panorama
|
Juozas
Glinskis: Naujienos "AMORALITETAS" 
|
||
| | Biografija | | Knygos | Teatras | Spauda | Kinas | | © 2008 Juozas Glinskis |
